1. Kodėl programa pavadinta „technomatematika“?

Mūsų programą būtų galima pavadinti ir taikomąja matematika, tačiau tai yra kiek platesnė sąvoka. Mes norėjome pabrėžti, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas matematikos taikymams inžinerinėms, technologinėms problemoms spręsti. Tai sąlygoja ir kai kurių inžinerinių dalykų dėstymą. Pavyzdžiui, tokie kursai, kaip deformuojamojo kūno mechanika arba elektra ir magnetizmas, mūsų manymu, turėtų užtikrinti būsimo technomatematikos specialisto ne tik matematinio aparato įvaldymą, bet ir inžinerinį mąstymą. Toks specialistas galės sudaryti inžinerinės problemos matematinį modelį, atlikti pastarojo analizę, kompiuterinį sprendimą, rezultatų vizualizavimą, grįžti prie inžinerinio uždavinio, patikslinti matematinį modelį. Kitaip tariant, kvalifikuotai atlikti visą veiksmų, kurie dažnai yra vadinami virtualiuoju eksperimentu, seką.

2. Gal galite pateikti tokio virtualiojo eksperimento pavyzdį?

Įsivaizduokime, kad reikia išbandyti naujos automobilio konstrukcijos atsparumą avarijos metu. Šiuo metu dar dažnai atliekami ir realieji, natūriniai eksperimentai, kai į automobilį įsodinamas manekenas su įvairiais davikliais ir matuojami jų parodymai automobilių susidūrimo metu. Reikia daug kartų atlikti eksperimentus, kai automobiliai juda įvairiu greičiu ir taikomos įvairios saugumo priemonės. Akivaizdu, kad tokie eksperimentai ne tik brangiai kainuoja, bet ir suteikia mažai naudingos informacijos. Pasikeitus automobilio greičiui arba susidūrimo kampui, gerokai pasikeis ir eksperimento rezultatai. Virtualusis eksperimentas leidžia nedaužyti šimto automobilių, o modeliuoti susidūrimus kompiuteriu. Tai gali būti panašu ir į vaizdus kokio nors kompiuterinio žaidimo, tačiau žaidimuose yra svarbus tik išorinis panašumas, o mokslinio modeliavimo atveju mus labiau domina rezultatų tikslumas.

3. Kaip galima būtų apibūdinti ryšį tarp matematikos, informatikos ir taikomųjų mokslų ir kodėl reikalingas atskirų sričių specialistų bendradarbiavimas?

Gamtos moksluose ir technikoje nagrinėjamų procesų aprašymui jau keli šimtai metų naudojama matematikos kalba. Šiandien nauja yra tai, kad kompiuterių ir algoritmų pagalba tuos aprašymus galima realizuoti, t.y., sukurti taip vadinamus virtualiuosius objektus bei procesus, kurie pakankamai gerai imituoja materialioje tikrovėje egzistuojančius objektus bei vykstančius procesus. Skaičiavimai ir modeliavimas jau yra tapę būtinąja mokslinės ir inžinerinės veiklos dalimi. Pastaraisiais dešimtmečiais pasiekta pažanga buvo galima dėl didesnės spartos kompiuterių, o taip pat dėl tobulesnių algoritmų. Galima laukti, kad artimiausiais metais kompiuterių galia didės pagal žinomą dėsnį, t.y. 1,5 karto per metus. Kiek ilgai truks ši tendencija, priklausys nuo pažangos medžiagotyroje ir kompiuterių architektūroje. Tolesnis kompiuterių galios didėjimas atneš naudą mokslams ir technologijoms tiktai tada, jei jį lydės atitinkama pažanga algoritmų srityje. Tam reikalingi nauji proveržiai matematiniame modeliavime ir matematinių modelių aprūpinimas efektyviais algoritmais. Kaip tik čia reikalingas taikomųjų mokslų, matematikos bei informatikos specialistų bendradarbiavimas. Jis leidžia tikėtis gauti maksimalų sinergetinį efektą, t.y. gauti galutinį produktą, kuriame būtų kiekvienos iš minėtų sričių specialistų įnašas ir kuris leistų spręsti kurią nors aktualią kompleksinę problemą. Tai, kad kelių sričių specialistų bendradarbiavimas gali duoti naują kokybę, rodo, pavyzdžiui, tokios naujos medicinos galimybės, kaip kompiuterinė tomografija, širdies stimuliatorius, inkstų akmenų ardymas ultragarsu ar dirbtinis sąnarys. Nė vienas minėtų objektų negalėjo atsirasti be tampraus inžinierių, medikų, informatikų bei matematikų bendradarbiavimo.

Galima pasakyti dar daugiau: kadangi šiuolaikiniame pasaulyje iškylančios problemos ir uždaviniai, kuriuos imasi spręsti mokslas, yra vis labiau kompleksiniai, tai jų sprendimui įvairių sričių specialistų bendros pastangos yra tiesiog būtinos. Tokio bendradarbiavimo sėkmę lygia dalimi užtikrina tiek gilus savo srities dalykų išmanymas, tiek ir pakankama kvalifikacija tose srityse, su kurių specialistais bendradarbiaujama. Kuo didesnis žinių persidengimas, tuo lengvesnis bendradarbiavimas ir geresnis rezultatas.

4. Ar galės šios studijų programos studentai tęsti studijas užsienyje?

Tai tikrai svarbus klausimas – nuo gegužės 1 dienos Lietuva yra pilnateisė Europos Sąjungos narė. Todėl ir mūsų jaunimui atsiveria naujos galimybės studijuoti ir, kas dar svarbiau, pasirinkti darbo vietą užsienyje. Taigi kiekvienos studijų programos vykdytojai turi stengtis, kad jų programa būtų konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Rengiant „Technomatematikos“ programą nuo pat pradžių orientavomės į panašaus profilio programas Europos technikos universitetuose. Tam padėjo ir jau turimi tamprūs moksliniai ryšiai su Vokietijos, Danijos, Skandinavijos šalių mokslininkais. Galime pasidžiaugti, kad VGTU „Technomatematikos“ programa jau išlaikė pirmąjį tarptautinį išbandymą – ji aprobuota 2003 m. rugsėjo mėnesį Drezdene vykusiame darbiniame studijų programų rengėjų susitikime ir jai atvertas kelias į besiformuojančias Europos struktūras technomatematikos srityje. Todėl šią programą sėkmingai baigę absolventai bus kviečiami studijuoti Vakarų Europos universitetų magistratūros ir doktorantūros studijose. Bet jau ir bakalaurinių studijų metu studentai turės puikias galimybes 3-5 mėnesius studijuoti užsienio universitetuose. Fundamentinių mokslų fakultetas yra pasirašęs Socrates-Erasmus akademinių studentų mainų sutartis su 10 universitetų Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Danijoje. Vedamos derybos dar su keliais universitetais. Taigi galime tik palinkėti būsimiems studentams gerai mokytis ir užsienio kalbas (ypač anglų ir vokiečių).

5. Kur gali dirbti technomatematikos studijas baigę specialistai?

Po to, kai Lietuva bus pilnai integruota į Vakarų struktūras, kvalifikuoti specialistai turės puikias galimybes dalyvauti dideliuose įvairių sričių projektuose. Jau ir dabar VGTU Matematinio modeliavimo katedra dalyvauja trijų tarptautinių projektų vykdyme, taigi šioje srityje turime nemenką patirtį. Galima drąsiai tvirtinti, kad technomatematiko išsilavinimas suteikia labai gerą pagrindą dalyvavimui tokiuose projektuose.

Kartu būtina pažymėti, kad Technomatematikos programa yra taip sudaryta, kad jos absolventas galės dirbti ir tuos darbus, kuriuos šiuo metu dirba informatikos ar taikomosios matematikos absolventai.

Nereikėtų užmiršti, kad seniai praėjo tie laikai, kada universitetą baigęs žmogus visą likusį gyvenimą galėjo išsiversti su studijų laikais gautomis žiniomis. Greitai besikeičiančiame šiuolaikiniame pasaulyje pirmenybę turi tie specialistai, kurie sugeba greitai ir giliai įsisavinti naujus dalykus, o tam reikia fundamentalių žinių bei abstraktaus mąstymo įgūdžių. Mūsų aptariama studijų programa suteikia ir tokias galimybes.

6. Kur galima rasti daugiau informacijos apie „Technomatematikos“ programą?

Visus susidomėjusius naująja studijų programa kviečiame apsilankyti jos internetiniame tinklapyje: http://www.techmat.vgtu.lt.

Ten rasite išsamų programos pristatymą, studijų programos planą, atskirų dalykų modulius. Ir ne tik, mes tikimės, kad šis puslapis bus studento draugu nuo pirmosios studijų dienos iki tol, kol sėkmingai baigęs studijas jis gaus diplomą: čia jis ras informaciją apie paskaitų tvarkaraščius, vadovėlius, paskaitų konspektus, uždavinių pavyzdžius ir patarimus, kaip juos spręsti. Taip pat čia rasite daug informacijos apie dėstytojus, jų mokslinius darbus ir net jų laisvalaikio pomėgius.